Klimato kaitos iššūkiai, augančios energijos išteklių kainos ir vis labiau griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai pastatų energinio efektyvumo srityje radikaliai keičia ne tik statybų, bet ir finansų sektorių. Lietuvoje pastaraisiais metais stebimas ryškus pokytis: vis daugiau komercinių bankų, tokių kaip „SEB“, „Swedbank“, „Luminor“, bei vietinių kredito unijų aktyviai savo klientams siūlo žaliąsias paskolas (angl. green loans). Tai specialūs, aplinkai draugiški finansavimo sprendimai, skirti skatinti tvarius vartotojų pasirinkimus. Skatindami pereiti prie „žalesnio“ gyvenimo būdo, kreditoriai šioms paskoloms siūlo gerokai patrauklesnes sąlygas palyginti su standartiniais vartojimo ar būsto kreditais.
Kas patenka į žaliosios paskolos kategoriją?
Žalioji paskola nėra tiesiog skambus rinkodaros terminas. Tai specifinis kredito produktas, kurio lėšos privalo būti tikslingai panaudotos projektams, darantiems aiškiai išmatuojamą teigiamą poveikį aplinkai. Lietuvos rinkoje į žaliųjų projektų, kuriems bankai pasiryžę taikyti lengvatas, sąrašą dažniausiai patenka šios sritys:
- Aukščiausios energinės klasės būsto įsigijimas: Finansavimas skiriamas perkant ar statant naują namą arba butą, kuris atitinka A+ arba A++ energinio naudingumo klasę. Šie pastatai naudoja minimalų kiekį energijos šildymui, pasižymi puikia šilumos izoliacija ir sandarumu.
- Atsinaujinančios energetikos (saulės) projektai: Skolinamasi saulės elektrinių įrengimui ant nuosavo namo stogo arba nutolusios saulės elektrinės parko dalies įsigijimui. Tai leidžia gyventojams tapti gaminančiais vartotojais.
- Ekologiškas transportas: Specialios sąlygos taikomos perkant naujus arba naudotus elektromobilius (EV), kurie į aplinką neišmeta CO2 dujų.
- Senų pastatų modernizavimas ir šiltinimas: Lėšos skiriamos senų, neefektyvių šildymo sistemų (pvz., malkinių katilų) keitimui į modernius šilumos siurblius (oras-vanduo, geoterminis šildymas) bei namo sienų ar stogo apšiltinimui.
Kodėl bankai tai daro ir kokie konkretūs pranašumai vartotojui?
Gali kilti natūralus klausimas: kodėl pelno siekiančios finansų įstaigos savanoriškai mažina savo pajamas, siūlydamos pigesnes paskolas? Pagrindinė priežastis yra ta, kad komerciniai bankai patiria didelį spaudimą iš Europos centrinio banko (ECB) ir savo akcininkų „žalinti“ savo paskolų portfelius, mažinant finansuojamų objektų sukuriamą anglies dvideginio pėdsaką. Todėl tvarūs gyventojų sprendimai yra stipriai skatinami finansiškai.
Dažniausiai pasitaikantys privalumai, kuriais gali pasinaudoti žaliąją paskolą imantis klientas:
- Reikšmingai mažesnė banko marža: Žaliosioms būsto paskoloms bankai dažnai siūlo palūkanų maržą, kuri gali būti mažesnė nei imant paskolą senos statybos, neenergetyviam būstui (pavyzdžiui, nerenovuotam sovietmečio blokiniam butui). Ilgalaikėje 30 metų perspektyvoje toks skirtumas padeda sutaupyti tūkstančius eurų.
- Sutarties mokesčio nuolaidos: Žaliųjų projektų (pvz., saulės elektrinių ar šilumos siurblių) finansavimui kai kurie kreditoriai taiko mažesnį sutarties mokestį arba jo visai netaiko.
- Didesnis lankstumas: Vartotojams dažnai suteikiama galimybė nemokamai grąžinti paskolą anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių ar apribojimų, kas ypač aktualu laukiant valstybės subsidijų.
Valstybės subsidijos: APVA paramos sinergija su bankų paskolomis
Finansuojant tvarius projektus Lietuvoje, bankų suteikiamos nuolaidos yra tik viena medalio pusė. Kad perėjimas prie žaliosios energijos būtų dar lengvesnis, Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamomis negrąžinamomis subsidijomis. Būtent bankų žaliosios paskolos ir valstybės subsidijos dažnai veikia kartu, sukurdamos puikią sinergiją.
Panagrinėkime konkretų pavyzdį. Tarkime, šeima nusprendžia įsirengti saulės elektrinę ant savo namo stogo. Kadangi jie neturi laisvų lėšų, jie pasiima žaliąją vartojimo paskolą be sutarties mokesčio. Įrengę elektrinę, jie kreipiasi į APVA ir, atitikus reikalavimus, gauna valstybės kompensaciją (jos dydis priklauso nuo konkretaus kvietimo sąlygų). Gavusi šią išmoką, šeima ją nedelsiant perveda bankui kaip išankstinį paskolos grąžinimą. Taip kredito likutis drastiškai sumažėja, o sutaupytos lėšos už elektros energiją visiškai padengia likusias nedideles banko įmokas. Elektrinė atsiperka per kur kas trumpesnį laiką, o šeima nepatiria jokio pradinio finansinio streso.
Kaip bankui įrodyti savo būsto „žalumą“?
Svarbu suprasti, kad norint gauti žaliąją būsto paskolą, nepakanka tik žodinio pažado, kad pastatysite labai šiltą namą, arba kad planuojate taupyti elektrą. Kadangi bankai audituoja savo žaliuosius portfelius, jiems būtina surinkti neginčijamus, oficialius dokumentus, įrodančius pastato energinį efektyvumą.
Pagrindinis ir lemiamas dokumentas Lietuvoje yra pastato energinio naudingumo sertifikatas. Jį išduoda atestuoti ekspertai, o sertifikatai registruojami valstybiniame registre. Tik pateikus šį dokumentą, kuriame juodu ant balto nurodyta A+ arba A++ klasė, bankas pritaikys specialias „žalias“ kainodaros sąlygas.
Galutinės įžvalgos besiskolinantiems
Žaliosios paskolos Lietuvoje nebėra tik nišinis produktas entuziastams – jos tapo nauju standartu rinkoje. Dėl mažesnių palūkanų normų iš banko pusės, valstybės teikiamos APVA paramos ir nuolat brangstančių tradicinių energetinių išteklių, pradinės, kiek didesnės investicijos į tvarius namus ar saulės jėgaines ilgainiui gali atsipirkti. Vartotojai laimi du kartus: jie padidina savo nekilnojamojo turto vertę ilgalaikėje perspektyvoje ir kas mėnesį džiaugiasi pastebimai mažesnėmis sąskaitomis už elektrą ir šildymą.
Parašykite komentarą