Skolinantis pinigų asmeniniams poreikiams ar didesniems pirkiniams, svarbu ne tik įvertinti savo galimybes juos grąžinti, bet ir žinoti, kokios taisyklės reglamentuoja kreditų išdavimą. Lietuvoje vartojimo kreditų rinka yra griežtai prižiūrima, siekiant apsaugoti vartotojus nuo neproporcingai didelės finansinės naštos bei užkirsti kelią per dideliam įsiskolinimui. Ypatingas dėmesys skiriamas greitųjų kreditų bendrovėms ir kitiems ne bankinio sektoriaus skolintojams, kurie praeityje taikydavo itin aukštas palūkanas. Šiandien sistema veikia taip, kad besiskolinantis asmuo būtų maksimaliai apsaugotas įstatymų, o pagrindinį vaidmenį čia atlieka centrinis bankas.
Lietuvos banko vaidmuo ir Atsakingojo skolinimo nuostatai
Lietuvos bankas yra pagrindinė institucija, prižiūrinti visus Lietuvoje veikiančius kredito davėjus – nuo didžiųjų komercinių bankų iki smulkių greitųjų kreditų bendrovių bei tarpusavio skolinimo platformų (P2P). Ši institucija yra patvirtinusi „Atsakingojo skolinimo nuostatus“, kuriais privalo vadovautis visi rinkos dalyviai. Šie nuostatai apibrėžia, kaip turi būti vertinamas kliento mokumas, kokie yra maksimalūs leistini įsiskolinimo rodikliai bei kokią informaciją kreditorius privalo pateikti vartotojui prieš pasirašant sutartį. Taip užtikrinama, kad skolinimasis būtų skaidrus, o sutarties sąlygos – aiškios ir sąžiningos.
Taisyklė: bendra kredito kaina negali viršyti pagrindinės sumos
Viena iš svarbiausių ir vartotojams palankiausių taisyklių Lietuvos įstatymuose yra susijusi su maksimalia kredito kaina. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos, administravimo, sutarties sudarymo ir kiti su kreditu susiję mokesčiai) neturi būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Pavyzdžiui, jei pasiskolinote 1 000 eurų, palūkanų ir mokesčių suma neturėtų viršyti 1 000 eurų. Netesybos už vėlavimą ribojamos atskirai – ne daugiau kaip 0,05 proc. pradelstos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip 180 dienų. Ši nuostata iš esmės eliminavo galimybę atsirasti vadinamosioms „skolų kilpoms“, kai dėl kaupiamųjų palūkanų skola išauga dešimtis kartų ir tampa negrąžinama.
Kas sudaro bendrą vartojimo kredito kainą (BVKKMN)?
Vertinant paskolos pasiūlymą, neužtenka žiūrėti vien tik į nominaliąją palūkanų normą. Todėl visi kreditoriai Lietuvoje privalo aiškiai ir matomoje vietoje nurodyti Bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). BVKKMN – tai procentinis rodiklis (angl. APR), kuris parodo tikrąją kredito kainą, įskaičiuojant visus papildomus mokesčius, taikomus visą kredito sutarties laikotarpį. Tai pats objektyviausias įrankis, leidžiantis palyginti skirtingų vartojimo paskolų davėjų pasiūlymus. Kuo mažesnis BVKKMN rodiklis, tuo pigesnis yra kreditas vartotojui. Lietuvos bankas atidžiai stebi, ar kredito įstaigos nepiktnaudžiauja ir teisingai apskaičiuoja šį rodiklį.
DSTI rodiklis: 40 procentų taisyklė
Siekiant išvengti situacijų, kai asmuo prisiima daugiau finansinių įsipareigojimų nei pajėgia aptarnauti, Lietuvoje taikomas Mokumo ir įsipareigojimų santykio (DSTI) ribojimas. Pagal šią taisyklę, visų turimų ir naujai planuojamų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos negali viršyti 40 procentų tvarių asmens ar šeimos grynųjų (atskaičius mokesčius) mėnesio pajamų. Tvariomis pajamomis laikomos tokios įplaukos, kurios gaunamos reguliariai ir turi pagrįstą perspektyvą išlikti ateityje (pavyzdžiui, atlyginimas už darbą, pensija). Jei asmens pajamos siekia 1 000 eurų per mėnesį, maksimali suma, kurią jis gali skirti paskoloms grąžinti, yra 400 eurų. Tokiu būdu užtikrinama, kad likusi pajamų dalis bus pakankama pragyvenimo išlaidoms padengti.
Skolų prevencija: „STOP“ sąrašas
Nors įstatymai numato griežtus ribojimus kreditoriams, kartais asmenims patiems sunku atsispirti pagundai skolintis, ypač kai kalbama apie emocinius pirkinius ar bandymus naujais kreditais padengti senas skolas. Siekiant padėti tokiems žmonėms, Lietuvos bankas administruoja specialų savanorišką registrą, dažnai vadinamą „STOP“ sąrašu. Oficialiai tai – Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašas. Įtraukus savo vardą į šį registrą, visos Lietuvoje legaliai veikiančios kredito įstaigos privalo atsisakyti išduoti naują paskolą. Tai veiksminga priemonė siekiant sustabdyti įsiskolinimų grandinę ir apsaugoti save nuo neapgalvotų finansinių sprendimų.
Ką svarbu atsiminti prieš pasirašant sutartį
Renkantis vartojimo kreditą, visada būtina įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas ir suprasti, kokie mokesčiai bus taikomi. Griežtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos banko reguliavimas suteikia vartotojams tvirtą apsaugą, tačiau asmeninė atsakomybė išlieka nepakeičiama. Palyginkite bent kelis skirtingų įstaigų pasiūlymus, atkreipkite dėmesį ne tik į siūlomą mėnesio įmoką, bet ir į BVKKMN bei sutarties nutraukimo ar išankstinio grąžinimo sąlygas. Žinojimas, kad įstatymas riboja bendrą kredito kainą, suteikia ramybės, tačiau geriausias būdas išlaikyti sveiką finansinę būklę – skolintis tik tiek, kiek iš tiesų būtina, ir aiškiai suplanuoti grąžinimo procesą atsižvelgiant į DSTI apribojimus.
Parašykite komentarą