Planuojant imti paskolą, ar tai būtų nedidelis vartojimo kreditas automobiliui įsigyti, ar gyvybiškai svarbi, kelis dešimtmečius trunkanti paskola būstui, svarbu žinoti viena – jūsų norai ir prašoma paskolos suma toli gražu nėra vieninteliai lemiantys veiksniai. Lietuvoje jau ne vienerius metus galioja labai griežtos ir aiškios taisyklės, ribojančios asmenų ir šeimų galimybes persiskolinti bei atsidurti finansinėje duobėje. Viena iš pačių svarbiausių ir dažniausiai minimų normų, kurią be jokių išimčių privalo taikyti visi Lietuvos kreditoriai, yra vadinamoji 40 procentų pajamų taisyklė.
Kas yra DSTI rodiklis ir kodėl jis toks svarbus?
Skolinimosi galimybes Lietuvoje centralizuotai reguliuoja ir griežtai prižiūri Lietuvos bankas per savo patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus. Pagrindinis matematinis matas, kuris nulemia, ar gausite paskolą, yra DSTI (angl. Debt-Service-to-Income) – tai asmens ar namų ūkio mokumo ir visų turimų finansinių įsipareigojimų santykis. Paprasčiau tariant, šis rodiklis aiškiai parodo, kokią jūsų disponuojamų mėnesinių pajamų dalį kiekvieną mėnesį „suvalgys“ visų turimų ir naujai planuojamų paskolų įmokos bei aptarnavimo mokesčiai.
Pagal šiuos nuostatus visų jūsų asmeninių (arba bendrai visos šeimos, jei skolinatės kartu) finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma niekada negali viršyti 40 procentų nuo jūsų gaunamų grynųjų (populiariai vadinamų „į rankas“) tvarių pajamų. Norint tai suprasti praktiškai: jei jūsų mėnesinis atlyginimas po visų valstybinių mokesčių atskaitymo yra 1000 eurų, visų paskolų, lizingų sutarčių ir netgi turimų kredito kortelių aptarnavimo įmokoms per mėnesį maksimaliai galėsite skirti ne daugiau nei 400 eurų. Likę 600 eurų (arba 60 procentų pajamų) privalo likti jūsų kasdieniam pragyvenimui: maistui, mokesčiams, transportui ir kitoms nenumatytoms išlaidoms.
Kaip tiksliai bankai atlieka šiuos skaičiavimus?
Vertinant DSTI rodiklį, labai svarbu suprasti, kad bankai atsižvelgia į absoliučiai visus jūsų jau turimus įsipareigojimus, net ir tuos, kurie jums atrodo smulkūs ir nereikšmingi. Jei jau turite lizingu perkamą naują išmanųjį telefoną, už kurį mokate po 30 eurų per mėnesį, ir dar nebaigtą mokėti seną vartojimo paskolą už 70 eurų per mėnesį, jūsų laisvas skolinimosi limitas (minėto 1000 eurų atlyginimo atveju) naujai paskolai bus nebe 400 eurų, o vos 300 eurų.
Būtina žinoti, kad bankai visą informaciją apie jūsų įsipareigojimus, tiek esamus, tiek buvusius, akimirksniu patikrina centrinėse duomenų bazėse, tokiose kaip „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB). Todėl nuslėpti turimų skolų, greitųjų kreditų ar išperkamosios nuomos sutarčių nuo banko vadybininko nepavyks – sistema automatiškai sumuos visas jūsų prievoles.
Be to, kredito įstaigos, ypač kai išduodamos didelės ilgalaikės būsto paskolos, taiko atskirą būsto kreditams skirtą testą su padidinta palūkanų norma. Skaičiuojant jūsų galimybes mokėti būsto paskolos įmoką ilgalaikėje perspektyvoje, nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. tikrinama, ar visų kreditų įmokos neviršytų 50 proc. tvarių pajamų, jei palūkanų norma siektų ne mažiau kaip 6 procentus. Toks matematinis testavimas apsaugo vartotojus ir visą šalies ekonomiką nuo masinių bankrotų, kai Europos centrinis bankas staiga pakelia bazines palūkanų normas.
Visos kredito kainos (BVKKMN) suvokimo svarba
Taip pat labai svarbu paminėti, kad teisės aktai riboja ne tik įmokos dydį, bet ir vartojimo kredito kainą, o tai tiesiogiai susiję su jūsų mokumo vertinimu. Pagal Vartojimo kredito įstatymą bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos, sutarties sudarymo, administravimo ir kiti mokesčiai) neturi viršyti pasiskolintos sumos.
Be to, visi kreditoriai, tiek bankai, tiek unijos, privalo reklamoje ir sutartyse itin aiškiai nurodyti BVKKMN (bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą). Tai yra vienintelis objektyvus rodiklis, leidžiantis vartotojui pamatyti tikrąją ir galutinę skolos naštą bei objektyviai palyginti skirtingų bankų pasiūlymus, neapsigaunant vien tik maža nominalia palūkanų norma.
Praktiniai patarimai, kaip pasiruošti atsakingam skolinimuisi
- Sumažinkite esamus, nereikalingus įsipareigojimus: Prieš kreipdamiesi į banką dėl didelės paskolos (pavyzdžiui, ilgai planuotam būstui), pirmiausia pasistenkite kuo greičiau padengti visus turimus smulkius vartojimo kreditus, išperkamosios nuomos sutartis ar bent jau grąžinti panaudotą kredito kortelės limitą. Tai reikšmingai padidins jūsų DSTI rezervą ir pagerins skolinimosi sąlygas.
- Nedirbkite „šešėlyje“: Bankai, vertindami paraiškas, pripažįsta tik tas jūsų pajamas, kurios yra absoliučiai oficialios, tvarios, nuo kurių yra sumokėti visi mokesčiai ir kurios matomos „Sodros“ bei VMI sistemose. „Vokelyje“ gaunamos lėšos skolinantis oficialiai neegzistuoja.
- Skaičiuokite patys: Nelaukite, kol bankas priims sprendimą ar jus atmes – patys savarankiškai pasiskaičiuokite, ar jūsų norima mėnesinė paskolos įmoka tikrai telpa į 40 proc. rėmus. Ir netgi jei ji telpa, kritiškai pagalvokite, ar likusių 60 proc. pajamų jums tikrai pakaks patogiam, streso nekeliančiam kasdieniam gyvenimui.
Saugus skolinimasis – jūsų pačių interesas
Nors kartais klientams atrodo, kad 40 procentų pajamų taisyklė yra tik dirbtinė biurokratinė kliūtis, neleidžianti gauti norimos pinigų sumos išsvajotam pirkiniui, iš tiesų tai yra pats svarbiausias ir efektyviausias saugiklis, ginantis jūsų asmeninius finansus nuo katastrofos. Šis valstybės nustatytas limitas užtikrina, kad net ir netikėtai padidėjus kasdienio pragyvenimo išlaidoms, pakilus infliacijai ar mokesčiams, jūs vis tiek liksite pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus bankui ir išvengsite gilių, dešimtmečius trunkančių finansinių krizių.
Parašykite komentarą