Gyvenime pasitaiko įvairių netikėtumų, ir kartais klimpimas į skolas tampa viena iš labiausiai stresą keliančių, asmeninį gyvenimą griaunančių situacijų. Kai mėnesinės įmokos už keliolika greitųjų kreditų, vartojimo ar net būsto paskolas pradeda smarkiai viršyti namų ūkio finansines galimybes, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kol skolos nesunaikino viso užgyvento turto. Lietuvoje asmenys, atsidūrę finansinėje aklavietėje, dažniausiai priversti svarstyti dvi pagrindines išeitis: paskolų refinansavimą (konsolidavimą) arba, kraštutiniu ir pačiu sudėtingiausiu atveju, asmeninį bankrutavimą. Abiejų šių procesų galutinis tikslas – palengvinti finansinę naštą ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą, tačiau jų mechanizmai, taikymo sąlygos ir ilgalaikės pasekmės skiriasi iš esmės.
Paskolų refinansavimas: optimalus pirmasis žingsnis
Paskolų refinansavimas, dar vadinamas skolų konsolidavimu, yra finansinis procesas, kai viena pasirinkta kredito įstaiga (paprastai bankas, kredito unija arba specializuota refinansavimo bendrovė) sumoka ir visiškai padengia visus jūsų turimus įsipareigojimus skirtingose įstaigose. Po šio veiksmo jūs liekate skolingi tik tam vienam kreditoriui, mokėdami tik vieną bendrą mėnesinę įmoką.
Pagrindinis refinansavimo privalumas yra tas, kad naujas kreditorius dažniausiai leidžia pratęsti bendrą grąžinimo terminą ir pasiūlo žymiai mažesnes metines palūkanų normas nei tos, kurios buvo taikomos brangiems greitiesiems kreditams. Dėl to mėnesinė įmoka gali drastiškai sumažėti, atlaisvinant lėšas būtiniausioms gyvenimo išlaidoms. Tačiau šis metodas turi vieną labai svarbią sąlygą – jis galimas tik tada, kai asmens kredito istorija dar nėra beviltiškai sugadinta.
Jei asmuo nuolat vėlavo mokėti įmokas ir duomenų bazėje, tokioje kaip „Creditinfo Lietuva“, jau yra priskirtas prie aukščiausios rizikos klasių skolininkų, rasti įstaigą, kuri sutiktų refinansuoti paskolas, tampa labai sunku, brangu arba visiškai neįmanoma. Lietuvos bankai itin atidžiai vertina klientus, o refinansavimas nėra skirtas asmenims be tvarių pajamų. Tai įrankis tiems, kurie tebeturi nuolatinį darbą, bet praeityje dėl nepatyrimo ar laikinos krizės prisirinko per daug smulkių, aukštų palūkanų įsipareigojimų, ir dabar nori susitvarkyti savo portfelį.
Asmeninis bankrutavimas: teisinė kraštutinė priemonė
Skirtingai nei refinansavimas, asmeninis bankrutavimas Lietuvoje nėra tiesiog finansinė paslauga – tai yra itin sudėtingas, brangus ir ilgas teisinis procesas, prižiūrimas teismų. Jis skirtas išimtinai tiems asmenims, kurių įsipareigojimai yra tapę visiškai nepakeliamais ir kurie nebeturi jokių realių vilčių jų padengti per protingą laiką. Pagal Lietuvos įstatymus, fizinio asmens bankroto byla teisme gali būti keliama tik tuomet, jei asmens pradelstos skolos viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA) ir teismas pripažįsta, kad asmuo yra tikrai nemokus, o jo nemokumas atsirado ne dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų ar piktybinio pinigų švaistymo.
Pats bankroto procesas įprastai trunka apie trejus metus (terminas gali svyruoti). Šiuo laikotarpiu bankrutuojantis asmuo netenka teisės laisvai disponuoti savo pajamomis ir turtu – viską prižiūri teismo paskirtas bankroto administratorius. Didžiausia dalis asmens gaunamų pajamų privalomai skiriama kreditoriams, o pačiam asmeniui pragyventi paliekama tik teismo nustatyta minimali suma (dažniausiai lygi minimalių poreikių dydžiui).
Nors pasibaigus šiam sunkiam trejų metų procesui likusios, nepadengtos skolos yra nurašomos (su tam tikromis išimtimis, pvz., alimentai nenurašomi) ir asmuo teoriškai gali pradėti finansinį gyvenimą „nuo švaraus lapo“, pasekmės lieka. Bankrotas palieka labai gilią ir ilgalaikę žymę asmens kredito istorijoje, todėl po jo gauti naują paskolą būstui ar net paprastą išperkamąją nuomą buitinei technikai bus be galo sunku daugelį metų.
Prevencija: Savanoriškas STOP sąrašas
Siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai tenka rinktis tarp bankroto ir skurdo, Lietuvoje veikia moderni prevencinė priemonė. Pastebėjus savo ar artimųjų polinkį į nevaldomą skolinimąsi, ypač iš greitųjų kreditų bendrovių, galima pasinaudoti Lietuvos banko administruojamu „STOP vartojimo kreditams“ sąrašu.
Asmenys gali visiškai savanoriškai, prisijungę per elektroninius valdžios vartus, įtraukti save į šį registrą. Jame esantiems asmenims visi Lietuvoje teisėtai veikiantys kreditoriai privalo atsisakyti išduoti bet kokias naujas vartojimo paskolas. Tai itin efektyvus savikontrolės įrankis kovojant su priklausomybėmis nuo lošimų ar impulsyvaus pirkimo, padedantis sustabdyti skolų sniego gniūžtę, kol ji dar nevirto nevaldoma lavina.
Kaip priimti teisingą sprendimą?
Priimant sprendimą, reikia adekvačiai ir drąsiai įvertinti savo padėtį:
- Jei jūs turite stabilias pajamas, jūsų skolos dar nėra perduotos antstoliams, o pagrindinė problema yra per didelės mėnesinės įmokos – nedelsiant ieškokite refinansavimo galimybių. Konsultuokitės su savo ar kitais bankais.
- Jei jūsų skolos dešimtimis kartų viršija metines pajamas, visas turtas ir sąskaitos jau yra areštuotos antstolių ir jokių matematinių galimybių atsiskaityti nebesimato – konsultuokitės su teisininkais dėl asmeninio bankroto. Tai gali būti vienintelis teisinis būdas išsivaduoti iš ilgalaikės priespaudos ir atkurti savo gyvenimą.
Pats svarbiausias patarimas bet kurioje situacijoje – niekada nevengti bendravimo su kreditoriais. Slapstymasis, laiškų ignoravimas ar telefono ragelio nekėlimas problemas tik padidina ir paspartina procesų perdavimą antstoliams. Daugelis kredito įstaigų yra suinteresuotos rasti kompromisą (pvz., atidėti įmokas keliems mėnesiams), kol situacija dar nėra kritinė. Laiku priimti, atsakingi sprendimai leidžia išsaugoti tiek finansinę reputaciją, tiek psichologinę ramybę.
Parašykite komentarą