Darbo rinka Lietuvoje pastaraisiais metais smarkiai transformavosi. Vis daugiau inovatyvių specialistų, IT profesionalų, dizainerių, konsultantų ir kitų sričių atstovų atsisako tradicinio darbo nuo aštuonių iki penkių ir renkasi dirbti savarankiškai. Lietuvoje populiariausios formos yra darbas pagal individualios veiklos pažymą (IV), verslo liudijimą ar įkūrus mažąją bendriją (MB). Nors šis darbo modelis suteikia neribotą laisvę planuotis laiką ir dažnai leidžia uždirbti daugiau, laisvai samdomi specialistai susiduria su rimta kliūtimi, kai prireikia banko finansavimo. Kreipiantis dėl būsto, automobilio lizingo ar didesnės vartojimo paskolos, savarankiškai dirbantys asmenys pajunta, kad bankų požiūris į juos yra kur kas griežtesnis ir konservatyvesnis. Kreditoriams šiuo atveju svarbiausia yra įsitikinti ne tik tuo, kiek jūs uždirbote praėjusį mėnesį, bet ir jūsų ilgalaikių pajamų tvarumu ir stabilumu.
Skirtingas rizikos vertinimas: darbo sutartis prieš individualią veiklą
Norint suprasti bankų logiką, reikia atsižvelgti į reguliacinę aplinką. Remiantis Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, pajamos, gaunamos iš savarankiškos veiklos, yra traktuojamos kaip kintamos ir potencialiai rizikingesnės nei standartinio atlyginimo įplaukos, gaunamos pagal neterminuotą darbo sutartį. Dirbant samdomą darbą įmonėje, darbuotojui garantuojamas fiksuotas atlygis, o nutraukus sutartį dažnai priklauso išeitinės kompensacijos. Tuo tarpu savarankiškai dirbantiems asmenims niekas negarantuoja kasmėnesinio uždarbio – jis priklauso nuo rastų klientų, sezoniškumo ir bendros ekonominės situacijos.
Dėl šios padidintos rizikos, pajamų vertinimo periodas drastiškai skiriasi. Jei samdomam darbuotojui užtenka pateikti 6 mėnesių banko sąskaitos išrašą, rodantį pastovias įplaukas, savarankiškai dirbančių asmenų pajamų istorija įprastai vertinama už kur kas ilgesnį laikotarpį. Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos dažniausiai reikalauja įrodyti tvarią veiklą per paskutinius 12–24 mėnesius (t. y. nuo vienerių iki dvejų metų nepertraukiamo darbo).
Pajamų deklaracijos ir grynojo pelno apskaičiavimas
Dažna pradedančiųjų laisvai samdomų darbuotojų klaida – manyti, kad bankas tiesiog sudės visus į sąskaitą įplaukusius pinigus (apyvartą) ir laikys tai atlyginimu. Realybėje bankai vertina tik oficialiai valstybei deklaruotas ir apmokestintas grynąsias pajamas.
Pagrindiniai dokumentai, kurių paprašys bet kuris kreditorius, vertindamas paraišką:
- Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) oficialiai pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311 formos) už praėjusius vienerius ar dvejus metus.
- Einamųjų metų individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas.
- Banko sąskaitos išrašai (pageidautina visų 12-24 mėnesių), įrodantys realų pinigų judėjimą ir gautas sąskaitų faktūrų apmokėjimo įplaukas.
Svarbu suprasti, kaip skaičiuojamas jūsų atlyginimas banko akimis. Iš jūsų bendros apyvartos pirmiausia atimami visi veiklos kaštai (pvz., kompiuterinės technikos pirkimas, nuoma, kuras) ir, svarbiausia, visi valstybei sumokėti mokesčiai: Gyventojų pajamų mokestis (GPM), Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) bei Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Likusi suma (jūsų „į rankas“ gautas pelnas) padalinama iš 12 (arba 24) mėnesių. Išvestas mėnesinis vidurkis ir yra ta suma, kuri bus naudojama vertinant jūsų galimybes pagal Lietuvos banko DSTI (įmokų ir pajamų santykio) reikalavimus.
Asmeninio kredito reitingo svarba (Creditinfo)
Dirbant savarankiškai, asmeninė finansinė reputacija tampa kaip niekada svarbi. Net jei jūsų pajamų vidurkis puikus, kredito išdavimą gali sužlugdyti prastas asmeninis kredito reitingas. Lietuvoje pagrindinis biuras, kaupiantis duomenis apie piliečių finansinę drausmę, yra „Creditinfo Lietuva“.
Jei jūsų kredito istorijoje („Mano Creditinfo“ ataskaitoje) bus užfiksuoti vėluojami mokėjimai už komunalines paslaugas, neapmokėtos telekomunikacijų sąskaitos ar praeityje imti ir laiku negrąžinti greitieji kreditai, sistema jums priskirs žemą kredito reitingą (pvz., D ar E klasę). Bankas, matydamas kintamas individualios veiklos pajamas ir prastą finansinę discipliną, greičiausiai atmes jūsų paraišką arba pasiūlys gerokai aukštesnes (rizikos) palūkanas.
Ekspertai primygtinai rekomenduoja prieš kreipiantis dėl didelės paskolos pasitikrinti savo kredito istoriją (pavyzdžiui, nemokamai Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje) ir įsitikinti, kad joje nėra užsilikusių senų, nepadengtų įsiskolinimų ar netikslių duomenų, kurie galėtų pakenkti vertinimo procesui.
Praktiniai patarimai besiruošiantiems imti paskolą
Jei dirbate savarankiškai ir artimiausiu metu planuojate prašyti banko finansavimo, pradėkite ruoštis tam iš anksto, bent prieš metus:
- Stenkitės užtikrinti įplaukų reguliarumą: Ilgalaikės paslaugų teikimo sutartys su keliais nuolatiniais klientais (B2B) bankams atrodo kur kas patikimiau nei reti, nors ir dideli, vienkartiniai projektai. Reguliarios kasmėnesinės įplaukos imituoja atlyginimo mokėjimą.
- Būkite pavyzdingi mokesčių mokėtojai: Niekada nevėluokite deklaruoti pajamų VMI ir laiku sumokėkite visus mokesčius. Atidėti mokesčių mokėjimai banko vertinami kaip negebėjimas valdyti savo pinigų srautų.
- Atskirkite verslo ir asmeninius finansus: Atidarykite visiškai atskirą banko sąskaitą, skirtą tik individualiai veiklai. Į ją turi įkristi klientų apmokėjimai, ir iš jos mokami mokesčiai. Tuomet kiekvieną mėnesį perveskite sau fiksuotą „atlyginimą“ į asmeninę sąskaitą. Tai palengvins apskaitą ir paliks puikų įspūdį kredito vadybininkui.
Reziumė
Mitas, kad laisvai samdomi darbuotojai negauna paskolų, yra klaidingas. Savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvoje gauti banko finansavimą yra visiškai realu ir dažna praktika, tačiau pats procesas reikalauja daugiau kantrybės, planavimo ir tvarkingos finansinės dokumentacijos. Oficialiai įrodžius bent 1-2 metų pajamas ir išlaikant švarią asmeninę kredito istoriją, galite kreiptis dėl finansavimo panašiomis sąlygomis kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartis – galutinį sprendimą priima kreditorius.
Parašykite komentarą